Oro baliono valdymas

   Bendra informacija

Oro balionas yra lengvesnis už orą orlaivis, kuris yra varomas ne varikliu, o šildant kupole esantį orą. Oro balionas visada skrenda pavėjui, t.y. ten, kur pučia vėjas, ir tik tiek, kiek pučia vėjas.

Vasarą oro balionais paprastai skraidoma anksti ryte (5.00 – 9.00 val.), kol dar neprasidėję termikai (vertikaliosios oro srovės), ir vakare (18.00 – 21.00 val.), kai termikai nurimsta. Rudenį – pavasarį rytiniai skrydžiai prasideda šiek tiek vėliau (8:00 val. ryto), o vakariniai anksčiau (16:00 val.).

Skrydis oro balionu vidutiniškai trunka apie valandą laiko, nors techniškai gali skristi 2-3 ir daugiau valandų.

Per valandą laiko oro balionas nuskrenda vidutiniškai 10 – 20 kilometrų.

Oro balionas gali pakilti į daugiau nei 10 km aukštį, tačiau 3 km aukštyje žmogui jau trūksta deguonies. Todėl oro balionais dažniausiai yra skraidoma neaukštai.

      Pasiruošimas skrydžiui

Oro baliono valdymas prasideda nuo kruopštaus pasiruošimo skrydžiui. Visų pirma, pilotas susižino meteorologinę informaciją. Skrydžiui oro balionu svarbiausi yra trys meteorologiniai parametrai:

• • debesuotumas – kad nebūtų audros ar kamuolinių debesų,
  • matomumas – ne mažesnis nei 5 km,
  • vėjo greitis – ne didesnis nei 5 m/s.

Turėdamas skrydžio tikslą, žinodamas vėjo kryptį ir greitį pilotas planuoja skrydžio trajektoriją. Kadangi meteorologinė situacija nuolat keičiasi, tiksliai suplanuoti skrydžio ar nusileidimo vietos yra neįmanoma. Todėl rinkdamasis starto vietą pilotas visada turi įvertinti, ar skrydžio kryptimi yra pakankamai aikštelių saugiam baliono nusileidimui.

Jei planuojamas skrydis virš miesto, oro baliono pilotas privalo turėti savivaldybės leidimą, o prieš pat skrydį pilotas turi pateikti savo skrydžio planą Skrydžių valdymo tarnybai.

Skrydžiai virš miesto dar yra specifiniai ir tuo, kad čia yra teikiamas oro eismo valdymo paslaugos. Todėl pilotas turi atidžiai pasiruošti savo žemėlapius, o skrydžio detales derinti su skrydžių valdymo tarnyba.

      Oro baliono pakėlimas

Skrydis oro balionu prasideda nuo oro baliono pakėlimo. Oro baliono kėlime dalyvauja pilotas ir visa jo komanda, iš viso 4 žmonės. Į šį procesą taip pat yra įtraukiami keleiviai, žinoma, jei jie sutinka. Keleiviams tai ne mažiau įspūdingas reginys negu pats skrydis.

Pirmiausiai parenkama tinkama vieta oro baliono startui. Geriausia, jei tai yra ne mažesnė kaip 50×50 metrų dydžio pievelė. Pievelėje negali būti jokių kliūčių: medžių, stulpų, elektros linijų. Esant didesniam vėjui, ieškoma užuovėja.

Parinkus vietą, iškraunama visa oro baliono įranga. Ant krepšio uždedami degikliai, jie specialiomis žarnomis sujungiami su dujų cilindrais. Pilotas išbando, kaip veikia degikliai ir dujų tiekimo sistema.

Tada ištiesiamas kupolas. Kupolas visada tiesiamas pavėjui. Kupolas specialiais karabinais sujungiamas su krepšiu ir degikliais.

Į paruoštą kupolą ventiliatoriumi pradedamas pūsti šaltas oras.

Galingas ventiliatorius pripildo kupolo vidų maždaug per 5 minutes.

Kai kupolas yra pakankamai išsipūtęs, pilotas degiklių liepsna pradeda šildyti kupole esantį orą. Įšilęs oras plečiasi ir kyla į viršų. Tokiu būdu kupolas galutinai išsipučia ir pradeda kilti nuo žemės.

Prieš pučiant orą balionas yra pririšamas prie automobilio. Tai daroma tam, kad vėjas nenublokštų galutinai neparuošto oro baliono. Kai pilotas įsitikina, kad oro balionas ir keleiviai yra tinkamai pasiruošę skrydžiui ir kai oras kupole įkaista iki reikiamos temperatūros, oro balionas pradeda kilti. Tada balionas atkabinamas nuo automobilio ir pakyla.

Oro baliono paruošimas skrydžiui užtrunka 10-15 minučių.

      Oro baliono pilotavimas

Nors oro baliono pilotavimas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, iš tiesų jis reikalauja ypatingų piloto žinių ir įgūdžių.

Kadangi oro balionas neturi nei variklio, nei sparnų, skrydžio metu oro balionas yra valdomas dviem pagrindiniais prietaisais: degikliais ir vožtuvu. Šildant orą, balionas kyla į viršų, o atidarius vožtuvą, balionas pradeda leistis. Taigi oro baliono aukštis yra reguliuojamas keičiant temperatūrą kupolo viduje.

Dažnam žmogui kyla klausimas: jei pilotas gali reguliuoti tik skrydžio aukštį, kaip gi balionas nuskrenda į reikiamą vietą?

Atsakymas slypi čia: skrydžiui oro balionu yra išnaudojamos atmosferos sąlygos. Vėjo kryptis ir stiprumas skirtinguose aukščiuose skiriasi, todėl pilotai keisdami vertikalią baliono poziciją gali nukreipti baliono skrydį viena ar kita linkme. Vėjo stiprumas paprastai yra didesnis aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, todėl pilotai gali iš dalies kontroliuoti ir skrydžio greitį.

Antra vertus, net ir labiausiai patyrę pilotai negali visiškai kontroliuoti oro baliono skrydžio krypties. Paprastai, vėjo sąlygos suteikia pilotui nedidelį pasirinkimą. Labai retas atvejis, kai balionu galima grįžti į pakilimo vietą. Todėl oro baliono pilotavimas paprastai yra improvizacija pagal esamas oro sąlygas.

Dėl šios priežasties balioną visuomet lydi žemės komanda, kuri vėliau padeda balionui nusileisti, surinkti įrangą ir keleivius.

      Nusileidimas

Dar skrydžio metu pilotas preliminariai suplanuoja, kurioje vietoje leisis. Apie tai telefonu ar radijo ryšio pagalba informuojama žemės komanda.

Paprastai nusileidimo aikštelei nėra taikomi jokie ypatingi reikalavimai. Svarbu, kad ji būtu pakankamai didelė saugiam baliono nusileidimui ir, kad besileidžiantis balionas nepadarytų žalos žemės savininkams. Jei vėjas nėra stiprus, oro balionas gali nusileisti elementariame stadione. Jei vėjas didesnis, pilotas ieško didesnės aikštelės.

Patyrę pilotai sugeba nutupdyti balioną taip, kad kontaktas su žeme vos juntamas. Balioną nutupdyti padeda ir žemės komanda. Tačiau, esant didesniam vėjui, oro baliono nusileidimas gali būti ir „kietesnis“. Pilotas dar prieš skrydį instruktuoja keleivius, kaip reikia elgtis „kieto“ nusileidimo metu. Daugeliui keleivių toks nusileidimas yra pati linksmiausia skrydžio dalis.

Paprastai pilotai stengiasi nusileisti šalia kelio, kad galėtų privažiuoti lydinti mašina. Tačiau kartais balionas nusileidžia didelėje pievoje. Tokiu atveju žemės komanda ir pagalbininkai padeda balioną perkelti į geresnę vietą.

Pilotui atidarius kupolo vožtuvą, oras išeina iš kupolo. Balionas pasvyra ir atsigula ant žemės. Žemės komanda galutinai išleidžia orą, o kupolą supakuoja.

Nusileidimo procesas trunka apie 20 minučių.